Alavijas

aloe-vera

Namų daktaru tituluojamą alaviją šiais laikais auginamą išvystame vis rečiau, o juk jis gali tapti nepakeičiamu vaistu: sakoma, kad alavijas gydo odos sužeidimus (nudeginimus, žaizdeles, bėrimus), padeda sumažinti skausmą, skatina audinių regeneraciją, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir t.t.

Alavijas – tai Rytų ir Pietų Afrikos augalas, kurio rūšių pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 300. Tačiau tikrai ne visos alavijo rūšys turi gydomųjų savybių. Labiausiai vertinamas ir vaistams dažniausiai auginamas porūšis – Aloe vera arba kitaip vaistinis alavijas, o štai namuose dažniausiai auginame Aloe arborescens liaudiškai vadinamą alijošiumi.

Apie augalus, kurių kvapas atbaido vabzdžius

bio

Žolininkė Danutė Kunčienė apie augalus, kurių kvapas atbaido ir uodus, ir erkes

Uodams, mašalams ir net erkėms nepatinka visi aštriau kvepiantys ir eterinių aliejų turintys augalai, sako Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė. „Gal mus erkės labiau gąsdina negu uodai, todėl tepaliuku galima sutepti siūlą ar kokią virvutę ir užsirišti ant blauzdų – tada erkė nepereis“, – pataria ji.

Pasak žolininkės, norint apsisaugoti nuo uodų, visai nebūtina pirkti cheminių priemonių, nes puikiai padės paprasti augalai, eteriniai aliejai ar net prieskoniai. Jų galima įmesti į laužą arba pasigaminti specialų tepaliuką.

Balanda (baltoji)

Baltoji balanda

Balanda (baltoji) (Chenopodium album) vienmetis vasarinis augalas, 30—150 cm aukščio. Lapai —pailgai kiaušiniški arba kiaušiniškai rombiški, nelygiai dantyti. Lapai ir apyžiedžiai balsvai miltiški. Žiedai kamuolėliuose, esančiuose šakų galuose. Žydi birželio— rugpjūčio mėnesiais. Sėklos išdėstytos horizontaliai, lygios.
Augalas nereiklus, auga kaip piktžolė laukuose, daržuose, sąvartynuose. Baltosios balandos lapuose yra vitamino C, karotino, kalio, kalcio, geležies, sėklose — krakmolo, saponinų, alkaloidų pėdsakai.

Vaistinė balanda yra naudojama kulinarijoje bei maisto pramonėje, parfumerijoje bei kosmetikoje.

Asiūklis

Equisetum arvensis

Asiūklis, dirvinis (lot. Equisetum arvensis) daugiametis žolinis 15—40 cm aukščio augalas.
Dirvinio asiūklio  stiebuose yra flavonoidų, daug tirpios silicio rūgšties, vitamino C, karotino, mikroelementų, organinių rūgščių, dervų, rauginių medžiagų.  Tai lemia jo gydomąsias savybes.
Švieži asiūklio stiebai renkami vasarą, daugiausia liepos—rugpjūčio mėnesiais ir džiovinami ore pavėsyje. Galima laikyti ketverius metus.
Vartojamas medicinoje. Asiūklis vartojamas kaip šlapimą varantis ir dezinfekuojantis vaistas, esant inkstų ir širdies kilmės pabrinkimams, taip pat sergant reumatizmu, podagra, inkstų ir plaučių ligomis. Asiūklio nuoviras geriamas sergant inkstų ir tulžies pūslės akmenlige, šlapimtakių ligomis.

Vaistinė agurklė

Vaistinė agurklė

Vaistinė agurklė (lot. Borago officinalis, angl. Starflower, vok. Borretsch) – agurklinių (Boraginaceae) šeimos agurklių (Borago) genties augalas.Vienmetis arba dvimetis žolinis augalas, 30-100 cm aukščio. Stiebas apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Apatiniai lapai lapkotiniai, pailgai kiaušiniški, viršutiniai pailgi, apimantys stiebą. Žiedai stambūs, nulinkę, susitelkę retais žiedynais – garbiniais, vainikėlis tamsiai mėlynas. Žydi birželio – liepos mėn.

Žieduose yra nektaro, todėl augalas medingas, jį noriai lanko bitės.

Iš žiedų gaunami žali dažai. Šaknyse yra alkanino, kuris nudažo vilną raudona spalva.