Kaip išlikti sveikam?

balzamas

Kodėl gripu protrūkiai būna kai vyrauja šaltos klimato sąlygos?

Gripo virusas egzistuoja visus metus, ir naujos jo rūšys atsiranda vasarą (ne gripo sezono metu). Tačiau gripo epidemija paprastai pasireiškia spalio – kovo mėnesiais. Yra keletas galimų priežasčių, kodėl gripo epidemijos pasireiškia, kai vyrauja šaltas oras:

daugiau laiko praleidžiama patalpose ir taip daugiau kontaktuojama su kitais, sausas oras išdžiovina kvėpavimo takų gleivinę. Tai sumažina organizmo galimybes pagauti ir sunaikinti virusą ir taip užkirsti jam kelią į organizmą, šaltu laikotarpiu virusai išlieka ilgiau (ant durų rankenų ir kitų vietų), bet tai nepaaiškina, kodėl gripo protrūkiai pasireiškia tropinėje klimato juostoje (apie pusiaują).

Dar viena gripo epidemijų priežastis

Kadangi gripo epidemijos pasireiškia ir šilto klimato juostose (tropikuose paprastai lietingu laikotarpiu, kada saulės mažiau. Todėl gripo epidemijos dažniausiai pasireiškia tada, kai UVB spindulių yra nepakankamai. Lietuvoje žiemos mėnesiais ozono sluoksnis ir debesys bei pasikeitęs saulės kampas blokuoja trumpąsias UVB bangas (280-310nm), kurios reikalingos vitamino D gamybai.

Kaip gaminamas vitaminas D?

Motorcycle DetailsOdoje yra cholesterolio darinys ( 7-dehidrocholesterol). UVB spinduliai(280-320nm ilgio) stimuliuoja odoje esančius receptorius. Tai atveria vieną iš keturių 7-dehidrocholesterolio žiedų ir taip jis paverčiamas į colekalciferolį (vitaminą D3, bet tai dar nėra aktyvi jo forma). Kepenys D3 paverčia į 25 dihidroksį D3 ( pridedama viena OH molekulė, bet tai vis dar ne aktyvi vitamino D forma). Paskutinis žingsnis įvyksta inkstuose, kur 1-α-hidroksilase enzimas 25 hidroksi D3 paverčia į 1,25 dihidroksi D3 (calcitriolis). 1,25 dihidroksi D3(calcitriolis) yra aktyvi vitamino D forma ir jo gamyba labai griežtai reguliuojama. Todėl dauguma vitamino D kraujyje cirkuliuoja kaip 25 hidroksi D3. 1,25 dihidroksi D3 reguliuoja daugiau nei 1000 genų. Vienas iš jų yra makrofagų ląstelės, kurios yra imuninių ląstelių ( leukocitų), atakuojančių ir sunaikinančių virusus, rūšis. Vitaminas D ( 1,25 dihidroksi D3) įjungia makrofagų genus, kurie reguliuoja antimikrobinių peptidų (natūralių kūno antibiotikų) gamybą. Kaip medicininiai antibiotikai šie peptidai atakuoja ir sunaikina bakterijas; bet, skirtingai nuo sintetinių antibiotikų, jie taip pat atakuoja ir sunaikina virusus.

Vitaminas ar hormonas?

Vitaminas D faktiškai yra hormonas, nes ląstelės turi vitamino D receptorius ir prie jų prisijungus vitaminui D įvyksta pokyčiai. Taip vitaminas D dalyvauja įvairių procesų reguliacijoje ir daro įtaką virš tūkstančio genų. Dar vienas argumentas tam, kad vitaminas D yra hormonas, yra tas, kad jis yra gaminamas organizme. Tiesa, vitaminą A taip pat žmogaus organizmas gali pagaminti iš karotino, o žarnyne esančios bakterijos gamina vitaminą K, B12 ir kai kuriuos kitus.

Vitaminas D (1,25 dihidroksi D3) taip pat reguliuoja genus, kurie apsaugo makrofagus nuo per didelės reakcijos į infekciją ir taip užtikrina, kad nebūtų pagaminta per daug antiuždegiminių agentų – cytokinų, kurie sunaikina ne tik pažeistas ląsteles, bet po to atakuoja ir sveikas. Ir būtent H1N1 virusas (kiaulių gripo) kaip tik ir gali sukelti cytokinų ataką, kuri pasireiškia labai stipria autoimuine reakcija ir gali sukelti mirtį. Vitaminas D (1,25 dihidroksi D3) reguliuoja du svarbius cytokinus (interleukino-2 ir interferon gamma), kurie yra pagrindiniai makrofagai ir ir cytotoksines T ląstelės, atakuojančios sveikus kūno audinius.

1918 metų epidemija

1918 metų kiaulių gripo pandemiją, kuri, kaip yra manoma, buvo sukelta būtent nuo vakcinų, nusinešė 20 milijonų gyvybių. Tarp jų buvo nemažai jaunų sveikų žmonių, kurie dėl labai stiprios autoimuninės reakcijos (cytokinų atakos) greitai mirdavo. Autopsija parodė, kad buvo sugriautas kvėpavimo takų epitelinis audinys, ir, kaip parodė vėlesni tyrimai, tai įvyko būtent nuo makrofagų sukeltos autoimuninės reakcijos į virusą. Sudirginta imuninė sistema nužudo ne virusą, o sveikus audinius. Visa tai galima būtų išvengti, jei organizme būtų pakankamas vitamino D kiekis.

Vakcinų pavojus

Gripo vakcinos yra labai pavojingos ir jos nelabai padeda apsisaugoti nuo gripo, nes šis virusas nuolat keičiasi. Vakcinų gamintojai tik spėlioja, kokia jo versija bus ateinanti sezoną. Dar pavojingesnė yra H1N1 kiaulių gripo vakcina, kurioje yra gyvi atenuoti virusai, gyvsidabris, aliuminis ir Squalene, kuris sukelia įvairias ligas. Todėl jokiu būdu neleiskite, kad koks ‘baltas chalatas’ jums administruotų šį nuodų kokteilį . Nes daug didesnė galimybė mirti nuo su vakcina gauto viruso. Tereikia prisiminti 1976 metų skiepijimą, kai, nuo vakcinų mirus nemažam skaičiui žmonių, teko išmokėti didžiules kompensacijas. Kad apsisaugotų nuo tokių nuostolių, šį kartą farmacijos mafijai buvo duotas neliečiamumas: net jei jūsų artimieji nuo vakcinos, tai jūs vakcinos gamintojo į teismą duoti negalėsite. Tikėkimės, kad Lietuvoje per prievartą dar niekas neskiepys, nors tai jau planuojama Amerikoje, Prancūzijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Vienoje Amerikos valstijoje buvo priimtas įstatymas, kad atsisakius šios vakcinos žmogus bus nubaustas $1000 bauda ir gali net kalėjime atsidurti.

Vitamino D trūkumas viena iš gripo priežasčių?

Dr. J. J. Cannell ir jo kolegos teigia, kad viena iš pagrindinių sezoninio ir kitų gripų protrūkių priežastis yra vitamino D trūkumas. Šiai hipotezei pritaria nemažai kitų gydytojų. Kad vitamino D trūksta daugeliui žmonių, parodė labai daug studijų:

http://www.scientificamerican.com

http://www.sciencedaily.com

http://lpi.oregonstate.edu/infocenter/vitamins/vitaminD/,

Vitamino D lygis kraujyje sumažėja žiemos mėnesiais

Vitamino D lygis kraujyje ypač sumažėja žiemos mėnesiais, nes tada UVB spinduliai būna blokuojami arba yra netinkamo ilgio. Žmonėms su sumažėjusiu vitamino D kiekiu labai padidėja gripo ir kitų infekcinių bei kvėpavimo takų ligų rizika. Tai yra dėl to, kad imuninė sistema nepagamina pakankamai natūralių antibiotikų ( dėl žemo vitamino D lygio, kuris reikalingas aktyvuoti vitamino D receptorius skatinančius natūralių antibiotikų gamybą).

Studijos rodo, kaip vaikai, kenčiantys nuo rachito (vitamino D trūkumo pasekmė), daug dažniau serga kvėpavimo takų ligomis nei vaikai, gaunantys pakankamai saulės.

Vitaminas D taip pat labai svarbus reguliuojant daug kitų genų, kurie daro įtaką vėžio vystymuisi ir gijimui, diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms ir .t.t

Viena studija parodė, kad žmonės, gavę vėžio diagnozę vasarą, turi didesnę galimybę išgyventi nei diagnozuoti žiemos laikotarpiu.

Vitamino D trūkumas – daugelio ligų priežastis

Pastaruosius 10 metų vitaminas D yra labai tyrinėjamas ir vis daugiau įrodymų, kad tradicinės vitamino D trūkumo ligos kaip rachitas ir ostemaliacija (suaugusiųjų rachito forma) yra tik vitamino D trūkumo ledkalnio viršūnė. Tuberkuliozė, įvairios autoimuninės ligos (išsėtinė sklerozė, lupus(vilkligė), pirmojo tipo diabetas, reumatoidinis artritas) siejamos su žemu vitamino D lygiu kraujyje. Vitamino D trūkumas (25-hidroksivitamin D testas mažiau nei 50ng/ml arba 125 nM/L) taip pat siejamas padidėjusiu kraujo spaudimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat padidėja II tipo diabeto, chroniško nuovargio sindromo, depresijos, sezoninių nuotaikos svyravimų, kataraktos, nevaisingumo bei osteoporozės rizika.

Vitamino D trūkumas – viena iš vėžio priežasčių

Ledkalnio apačia yra vėžiniai susirgimai. Manoma, kad pakankamas vitamino D lygis kraujyje ( 50-90ng/ml) padėtų išvengti 77% visų vėžio atvejų. Deja, ši informacija nėra naudinga farmacijos kompanijoms ir ji neskelbiama. Bet, kaip parodė viena studija, vitamino D trūkumas (mažiau nei 20 ng/ml) siejamas su 15 vėžio rūšių.

Padidėjęs mirtingumas žiemą dėl plaučių uždegimo, širdies ligų taip pat gali būti dėl vitamino D trūkumo. Mirtis nuo gripo sudaro labai mažą procentą, nors gripas taip pat siejamas su vitamino D trūkumu.

Koks vitamino D lygis yra optimalus?

Ekspertai mano (Vitamin D council), kad optimalus vitamino D (25-hidroksivitamin D) lygis yra 50-99 ng/ml. Dr. Mercola teigia, kad optimalus rodiklis yra 50-65ng/ml, o gydyti vėžį reikia 65-90ng/ml. Kad Išvengtų rachito, vaikams reikia bent 8ng/ml., 20ng/ml reikia, norint užtikrinti priešskydinės liaukos (parathyroid) gaminamo (parathyroid) hormono (PTH arba paratiroidiną) reikiamą lygį. Priešskydinė liauka yra ant skydliaukės ir ji labai svarbi vitamino D (1,25 D3) gamybai. Jos gaminamas hormonas paratiroidinas (parathormonas) labai svarbus reguliuojant kalcio metabolismą ir kaulų mineralizavimą. Reikia bent 34 ng/ml, kad būtų pasiekta kalcio pasisavinimo viršūnė. Seniems žmonėms neuro – raumenų veikla labai pagerėja, kai vitamino D lygis pakyla iki 50ng/ml.

Žmonės gąsdinami saule

Dar daugiau žmonės yra gąsdinami saule ir visa vėžio pramonė su dermatologais priešakyje skatina žmones teptis nuodingus saulės kremus, kurie ne tik blokuoja UVB spindulius, skatinančius vitamino D gamybą, bet yra toksiški ir bet gali sukelti vėžį. Todėl, kad gautume pakankamai vitamino D balandžio -spalio mėnesiais, reikia praleisti kasdien apie 20 minučių saulėje nuo 11 iki 14 valandos, kad UVB spinduliai būtų optimalaus ilgio ir taip skatintų vitamino D gamybą, be to, reikia apnuoginti pusę kūno. Jei vasaros laikotarpiu gausite pakankamai saulės, tai organizmas sukaups vitamino D atsargų žiemos laikotarpiui, kai jo gamyba nevyksta, ir tada nereikės papildų. Saulės gaminamo vitamino D, skirtingai nuo papildų, negalima perdozuoti, nes perteklinis kiekis paverčiamas į neaktyvias formas.

Vartojant papildus (D3 – cholecalciferol) po kurio laiko gerai pasidaryti kraujo testą, nes kartais galima perdozuoti ir tai gali būti pavojinga, kadangi su papildais gaunamo vitamino D organizmas negali paversti į neaktyvias formas. Tačiau perdozavimo rizika yra labai maža ir reikia vartoti labai dideles dozes ( 50000 tarptautinių vienetų – interational units arba IU) keletą mėnesių. Tiesa, maža dalis žmonių ( vienas iš tūkstančio) gali perdozuoti naudodama ir mažesnes dozes.

Vitamino D gamyba labai sumažėja seniems žmonėms virš 60 metų, nes jų odoje sumažėja 7-dehidrocholesterolio, kuris yra vitamino D pirmtakas. Seni žmonės lauke būna mažiau, todėl seniems žmonėms vitamino D papildai būtų naudingi. Vitaminas D labai svarbus osteoporozės prevencijai ir tam, kad sumažintų kaulų lūžio riziką (ypač moterims).

Rekomenduojama paros norma per maža?

Šiuo metu daugelyje šalių rekomenduojama vitamino D paros norma yra vos 400 T.V. arba 10 mkg (mikrogramų), 1mg=1000mkg , 1mkg(arba µg)=40T.V. Tačiau tai, kai kurių gydytojų ir ekspertų manymu, pakanka tik išvengti rachito ir osteomaliacijos (organinės kaulo matricos mineralizacijos sutrikimas, esant normaliai matricai). Esant osteoporozei, sutrinka ir organinės matricos susidarymas ir jos mineralizacija. Tačiau tokia dozė yra nepakankama užtikrinti gerą nuo vitamino D priklausomų genų veiklą. Tiesa, reikia pasakyti, kad jei žmogus gauna pakankamai saulės, tai jam papildų nereikia. Deja, šiandien daugelis žmonių labai daug lauko praleidžia uždarose patalpose ir taip organizmas neturi galimybių pasigaminti pakankamai vitamino D ir, kaip rodo tyrimai, daugeliui jo trūksta.

Kiek vitamino sintetinama būnant saulėje?

Šviesios odos žmonėms, apnuoginus bent puse kūno, nuo 11 iki 14 val. pagaminama 20000 T.V.

Vitaminas D maisto produktuose

Silkė 27 mikrogramai

Lašiša 26 mikrogramai

Ungurys 19 mikrogramų

Jautienos kepenys 2 mikrogramai

Kiaušinis 2 mikrogramai

Pievagrybiai 1,9 mikrogramo

Sūris 1,3 mikrogramo

Sviestas 1,2 mikrogramo

Be abejonės, maistas turėtų būti ekologiškas.

Vitaminas D saugiau nei gripo vakcinos

Vartoti vitaminą D yra daug saugiau nei skiepytis nuo gripo. Daugelis žmonių galėtų saugiai bet jau trumpą laiką pavartoti 10000 T.V. Kad pasiektume 50ng/ml negaudami saulės spindulių, reikia vartoti 4000T.V. per dieną ir tai nesukels jokių pašalinių efektų. Toksiniam lygiui pasiekti daugeliui žmonių reikėtų suvartoti po 40-50 tūkst. T.V. keletą mėnesių. Ir tai sukeltų padidėjusį kalcio kiekį kraujyje (hipercalcemiją) ir audinių kalcifikaciją. Tiesa, kai kurie teigia, kad su papildais gaunamas vitaminas D nėra toks efektyvus, kaip paties organizmo pasigaminamas, ir net gali būti toksiškas ( Dr. Andreas Moritz).

Ar vitaminas D gali apsaugoti nuo gripo?

Šiuo metų Kanados vyriausybė svarsto, kad vitaminas D gali būti viena iš kiaulių gripo prevencijos priemonių. Indijoje administruojamos vienkartinės vitamino D injekcijos (600000T.V.). Manoma, kad reguliarus vitamino D vartojimas būtų taip pat efektyvus (Dr. Cannell’s Vitamin D Council ).

Buvo atlikta “double blind” placebo studija, kurioje dalyvavo du šimtai aštuonios 60 metų ir vyresnės afro-amerikos moterys. Pirmus du metus viena grupė (pusė) gaudavo placebą (aktyvių medžiagų neturinčią kapsulę), o kita 800T.V. vitamino D. Trečius metus vitaminą gaunančiai grupei dozė buvo padidinta iki 2000T.V. Kas trys mėnesiai moterys buvo apklausiamos, ar jos sirgo sloga ir gripu. Placebo grupėje 26 moterys (25%) sirgo bent kartą viena iš šių ligų, grupėje, gavusioje 800T.V., sirgo septynios (7%) ir tik viena moteris (mažiau nei 1%) gavusi 2000 T.V. susirgo gripu ar sloga. Tad tyrimo autoriai daro išvadą, kad vitamino D papildų vartojimas padeda sumažinti gripo ir slogos riziką. Reikia pripažinti, kad ši studija buvo gana mažo masto ir būtų įdomų atlikti didelę studiją.

Kas dar padėtų apsisaugoti nuo gripo?

Reikia vengti cukraus, pasterizuoto pieno ir kitų kenksmingų produktų. Cukrus ir kiti kenksmingi produktai slopina imuninę sistemą.

Reikia vengti omega 6 riebalinių rūgščių ir kad omega 6 ir 3 santykis būtu ne didesnis kaip 3:1, bet dar geriau 2:1 ar net 1:1. Perteklinis omega 6 riebalinių rūgščių vartojimas taip pat labai slopina imuninę sistemą. Todėl reikia vartoti maistą, turintį omega 3 riebalinių rūgščių, kurių gausu linų sėmenų aliejuje, linų sėmenyse, chia sėklose, kanapių aliejuje ir sėklose, žuvų taukuose, graikiniuose riešutuose.

Rekomenduojama vartoti geros kokybės natūralius maisto papildus. Bet geriausia visus vitaminus ir mineralus gauti su maistu ar iš sulčių bei koncentruotų maisto produktų – tokių, kaip spirulina, chlorela, žalumynų milteliai (“Green powders”,” Vitamineral Green”), bičių žiedadulkių, jūros kopūstų ir kt.

Vengti streso, nes jis yra imuninės sistemos slopintojas

Geras probiotikas (gerųjų žarnyno bakterijų papildas) yra labai gerai, nes teigiama, kad 50-80% imuninės sistemos priklauso nuo geros žarnyno floros būklės.

Reikia sportuoti, bet saikingai, nes intensyviai sportuojant imuninė sistema bent trumpam susilpnėja, ypač tai jaučiama keletą valandų po intensyvios sportinės veiklos. Tada organizmas yra labiau pažeidžiamas, todėl reikia pasisaugoti.

Pakankamai išsimiegoti (7-8 val.) ir gerai pailsėti.

Galima valgyti česnaką ir svogūną, kurie turi antivirusinių savybių. Teigiama, kad tai padeda išvalyti kraujagysles ir naudinga nuo kitų ligų. Bet vėl noriu įspėti, kad yra didelis kiekis ir dažnas česnako vartojimas gali sunaikinti žarnyno florą. Be to, česnakas turi kai kurių toksiškų medžiagų, kurios gali turėti priešingą efektą.

Veiksmingas imbiero sulčių ir medaus mišinys.

Dar labai gerai raudonėlio aliejus, taip pat bazilikų, alyvuogių lapų ekstraktas.

Sidabrinis vanduo ir kitos sidabro formos taip pat naudojamos, tik turi būti pakankamo stiprumo. Tačiau nuolat sidabro vartoti nereikėtų, nes jis naikina žarnyno florą. Todėl geriau jį naudoti tik susirgus kokia nors virusine ar infekcine liga.

Eteriniai aliejai taip pat naudingi, ypač arbatmedžio, eukaliptų ir kt. Arbatmedžio aliejus turi plataus spektro antiseptinių, baktericidinių, antivirusinių, priešgrybelinių savybių, stimuliuoja nervų sistemą. Reikia paimti 1-2 lašus arbatmedžių eterinio aliejaus, įlašinti į indą karšto vandens, apsigaubti rankšluosčiu ir 5-6 min. kuo giliau kvėpuoti. Būti užsimerkus.Labai geri rezultatai bronchito, slogos ir kitų su kvėpavimo takais susijusių bėdų gydymui. Tik reikia pasitikrinti, ar nesate tam aliejui alergiški. Gripo pandemijos atveju arbatmedžių aliejus būtų pigi ir efektyvi apsaugos priemonė be pašalinių efektų.

Šviesos terapija irgi stiprina imunitetą

Šviesos terapija taip pat puiki terapija imuniteto stiprinimui.

sunrise